Jau 20 metų, kai mūsų valstybė turi laisvę. Man tai ilgas laiko tarpas, ilgesnis už mano gyvenimą, o mano tėvams jis prabėgo it pusmetis (taip juokiasi tėtis). Pati gimiau per vėlai, kad patirčiau tą vidinį savo šalies laisvės troškimą, tačiau aš puikiai suvokiu, koks jis buvo svarbus, ir kokią euforiją patyrė laisvės gynėjai paskelbiant nepriklausomybės atkūrimą.
Aš pati laisvos ir nepriklausomos Lietuvos vaikas, kuris turi tą laisvę, apie kurią svajojo, ir dėl kurios kovojo mano tėvai bei seneliai. Esu dėkinga ir lenkiu galvą prieš tuos žmonės, kurių dėka galiu ne tik svajoti, bet ir patirti laisvę. Nors dauguma nusivyle sako, jog "ne dėl tokios Lietuvos mes kovojom", aš myliu savo šalį ir praeinant gatve man gera matyti prie pastatų plazdančias trispalves.
Apsidairykime aplink save, mes turime laisvę, savą, nuo nieko nepriklausomą valstybę, esame sveiki, taigi galime ir turime patys kurti savo šalies ateitį, kad dar 20, 50, 100 metų gyvuotu mūsų valstybė bei mūsų tauta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą