Kai kūriausi šį blogą pažadėjau pati sau, jog tai bus mano tikras internetinis dienoraštis. Bet štai prabėgo pusmetis, gal kiek mažiau ir ką matau nė vieno įrašo būdingo dienoraščiui, ar bent jau kažkam panašaus į jį. Ir vėl viską užvaldė mano kūryba sumišusi su keistais pastaraisiais išgyvenimais bei pramanytais, tik man ir manyje gyvais veikėjais.
Stengiuosi sau neužduoti klausimo kodėl, tačiau jis išlenda lauk neprašomas. O jei jau viduje kyla bent menkiausias klausimas, jis reikalauja ir atsakymo. Bet dažnai jo nebūna arba jis būna abstraktus nepasakantis visko iki galo. Ieškodama atsakymo į paskutinį klausimą ėmiau aiškiai suvokti atvirumo svarbą žmonių tarpusavio bendravime ir jos tiesiog baisią stoką savyje. Aiškiai suvokiu, jog nemoku būti atvira kitiems, nemoku dalintis savo gyvenimu ir keistais jo vingiais.
Vėliau ateina mintis, kad ir kitiems mano siūlomi išgyvenimai nėra įdomus. Juk tai tik keisti skiedalai perleisti per išgyvenimų, jausmų bei savito mikrokosmo prizmę. Tik popieriuje sugebu atskleisti visas savo paslaptis vėliau viską sudegindama. O internetui - ne. Matyt, todėl, kad žinau, jog tą dienoraštį bet kada ir bet kas gali perskaityti bei paniekinti, ne taip suprasti, pasmerkti...
Ech pasąmonė daro savo. Daugiau apie savo gyvenimą nerašysiu!
O kur parašyta, kaip turi atrodyti dienoraštis? "Brangus dienorašti, ..." negi taip turi prasidėti visi šio žanro įrašai.
AtsakytiPanaikintiIš viso, prieš pradedant jį rašyti, reikia pačiam susivokti, kas tai yra, kam skirtas ir ką jame pateiksi. Nesvarbu, internetinis ar popierinis bebūtų. Ir kiekvienas rašo individualiai, tai, kas jam patinka.
Svarbu neįsprausti jo į jokius rėmus, kad nesijaustum suvaržyta:)
žinau, niekada ir nespraudžiau savęs į rėmus, tiesiog kai kūriausi jį žadėjau rašyti viena, o gavosi kita kaip visada :DD
AtsakytiPanaikinti